Kiniško maisto nusipezėjimai.Be pavadinimo.

Chapter 1

Feel it...
Breath it...
Believe it...
And you'll be walking on air
Go try...
Go fly...
So high..
And you'll be walking on air

Taip taip,Kerli.Aš jau vaikštau ore.
Aš barbė kaip ir tu.
Kietai ane?
-Vasare.!!
Tik ne tai..Pro mano muzikos užlietas smegenis praslysta mamos žiurkiškas balsas.
Šventas bate,ką aš kalta,kad esu sutverta dainavimui duše?Ir tik duše.
Go fly,go fly,so high...
-Vasare.!!Gali pasijudint?!!!
Nėė.Negaliu.Nepsichuok mama.Gerk antidepresantus.Ar dar ko nors.Man reik dozės muzikos.Diiidelės dozės.
-Vasare,tuoj pat lysk iš ten.!
Lendu lendu.
Tik užkišk savo srėbtuvę..Nežinau.Su pagalve.?
-Taip.Hmm.Labas mamulle.Ėė.
-Kokios manieros pas panelyte.!
-Aš iš aukštuomenės.Hmm.Atleisk tada.Mama Užknisančioji.Iš didžiosios U.! -Pašaipiai išsišiepiu.
-Akiplėša.
-Daržovė.
Mama tik palingavo galvą kaip atsisukęs varžtas.O aš grįžau į savo kambarį.Gerai gerai.Grįžau į dušą.Mano pasirodymas tęsiasi.!
-Atleiskite mieli žiūrovai dėl techniniu nesklandumu.
Black tongues speak faster than the car can crash...
-Vasare.!
Iš kur ta moteris čia atsirado?
-Jėzau Kristau.-Mano mamos antras vardas.
-Išeik iš vonios.Pavėluosiu į darbą.O tau jau laikas į mokyklą.
Yoo...
Visai pamiršau.
O tai kur Jovita?Turbūt ta bambūčė vėl už kampo rūko penkis cigarečių pakelius iš eilės.Nesakiau?Ji rūko baisiau už visus žmones kartu sudėjus.Jaučiuos lyg vaikščiočiau su pelenine kuri yra bedugnė.
Dziiin.!
Skambutis į duris.Kaip jis mane užknisa.Kodėl tėvai negali įrengt ko nors normalesnio?Booring...
Tikriausiai Jovita.Išsiveržiau pro duris it koks išgraužtas batas.(Mano žodyne šitas žodis yra laaaaabai dažnas.)
-Sveika Vasia.Judi?
Nekenčiu kai ji mane taip vadina.
-Taaip Javaini.Aš tuoj.
-Nepamiršk užsidėti drabužių.Nors gali eiti ir su rankšluosčiu.Atrodai viliojančiai patraukli.
-O tu kaip iš javainių reklamos.
Nežinau.Čia turbūt Batų Dievas mister Kerzas baudė mane už tokias patyčias.Nes tik žengus 0.26mm ilgio žingsnį,užkliuvau už kažkokio gulinčio siūlų kamuolio,ir su kakta rėžiausi į sieną.Maniau išdaužiau skylę.Bet ne.Tik mažas (turbūt 10kg svorio) guzas ant kaktos iššoko.
Ačiū Gotfrydai.
Išpampes katine.(Visvien aš myliu tą blusų namą su kojom.)
Neleido man mama ramiai pasėdėt 29 sekundes susinervinus ir naujuoju draugu ant kaktos,kai išgirdau jos žiurkišką-kanarėlišką spiegimą:
-Vasare.!Tau viskas gerai??Mažyte,pažiūrėk koks guzas.!
-Susipažink,mama.Čia mano naujas geriausias draugas ateinantiems 25 metams.
-Nesinervink.Jis praeis.Atnešiu ledo.
-Aš nervinuos?Neee.Jis labai gražiai atrodo.Kaip antra galva.
Šiaip ne taip atsistojau ir patraukiau laiptų link.
-Vasare,aš tau ant lovos padėjau švarius drabužius.
Praleidau mamos žodžius pro savo kreivas šleivas ausis,ir nučiuožiau į kambarį.Matyt bučiau nugriuvus vėl,ir gavus guzą ant savo užpakaliuko.Sunku patikėt,kad mano mamos protas per vieną dieną paseno taip labai labai...
Ant lovos gulėjo suknelė.
Ne bet kokia.
O rožinė.
Su gėlytėm.
Kokias nešioja pirmaklasės mergaitės.
Šventas Converse bate...
Būčiau dar ilgai stovėjus,bet išgirdau apačioje nekantrų Jovitos balsą.
-Vaska,judinkis.!
Taaip.Ji negali būt nerūkius net 3 minutes.
Praropojau užsimerkus pro tą tragišką suknelę,išsitraukiau iš spintos savo languotas kelnes,Nirvanos marškinėlius,susivarsčiau kerzus,čiupau savo kuprinę ir nučiuožiau laiptų turėklais žemyn,lyg kokia Spidermenė.
-Ėmm.Vas..O kaip šitas tavo kaktos papuošalas?
Žvilgtelėjau į veidrodį.
Baisu tiesiog.Velniop.Užsidėjau kapišoną ir išsmukau lauk.Dar girdėjau mamos žingsnius,bet per ką tik įžiebtus Jovitos dūmus nei girdėt nei matyt nieko negalėjai.
-Nori Vas?
-Aš mažinu.
-Nusipirk Nikorete.Susimažinsi ne tai ko reikia.
-Kaip šmaikštu.
Paprastomis dienomis būčiau susiginčijus kaip visada,ir leipusi iš juoko.Bet dabar buvo kažkas ne to.Ir kaltas Mr.Guzinskis.
-Vasare.Turiu tau kai ką svarbaus pasakyti.
Matyt kalbėjo rimtai.Nes niekada nevadindavo manęs pilnu vardu.
-Klausau atvėpus ausis.
-Krizas degradavęs..Jis pradėjo vartoti narkotikus.Labai stiprius.-Jovita žiūrėjo į mane tokiomis akimis,tartum aš galėčiau kažką pakeisti.
-Kurtas Kobainas irgi buvo narkašas.
-Mes ne apie jį dabar kalbam.Krizas mano brolis.
-O Gotfridas mano katinas.Ir ką?
Nebuvau nusiteikus rimtai gilintis į viską.Jis pats kaltas.Ką aš galiu pakeist?
Iš esmės..Krizas neblogas bičas.Jam 17,jis mokosi Marko Ronsono gimnazijoje.Faktas tas,kad jis nelanko mokyklos,tik groja savo grupėje JUNK LIFE.Krizas pastoviai apsirūkęs žolės,o dabar dar ir to šlamšto prisivaręs.De-gra-das.
Jovita jau rūkė gal 6 cigaretę,kol žingsniavome į mokyklą.Mačiau ji pyko.Oh...
-Klausyk,Jo,nenorėjau,bet man į tai nusispjaut.Man tėvai paskyrė 3 mėnesių namų areštą.Jokių pinigų,TV ir kompiuterio.Aš tapau atskirta nuo civilizacijos.
-Žinai,niekas tavęs nevertė eiti į Gemos vakarėlį.
Prieš dvi savaites buvo Gemos gimtadienio vakarėlis.Aš jame susileidau (tiksliau išgėriau) mažą narkotikų dozę.Kad nebūčiau palaužta po savo tetos mirties.Visi linksmi, o aš kaip trauma vaikštau.Na ir tokią mane pamatė tėvai: girtą kaip tapkė,apsirūkiusi,su milžiniškom kaip šikančios karvės akim.
-Jo,pati žinai.Aš tik norėjau pamiršti viską.Atitolti.Skristi skristi skristi..
-Ir nuskridai.Gali skristi šalin ir nuo manęs.Aš persikraustau.
Numetė surūkytą cigaretės nuorūką ir paliko mane vieną stovėti mokyklos kieme,su atvėpusiu žandikauliu,kuris matyt siekė net pačią Jamaiką.

faina...
Nors ir visą istoriją skaičiau ;D

Visą skaičiau,bet ji nerealii.